Pavilnys

Pavilnį sudaro dvi pagrindinės dalys – Aukštasis Pavilnys ir Žemasis Pavilnys. Pavilnio istorija prasideda 1908 m., kai Vilniaus geležinkelininkai, sukūrę “Geležinkeliečių kolonijos draugiją” nusipirko 80 ha žemės miesteliui – sodui įkurti. Pirmuosius būstus geležinkelininkai pastatė 1911 m. Visą Pavilnį puošia dideli obelų sodai bei senų liepų alėjos.

Aukštąjį Pavilnį su Žemuoju jungia vienintelis Lietuvoje Tuputiškių serpantinas. Serpantinu paprastai vadinama labai vingiuota kalnų kelio dalis. Į stačią kalvą vingiuojantį kelią vietiniai gyventojai, skirtingų šaltinių duomenimis, išgrindė prieš 120 – 150 metų. Didelę Pavilnio teritorijos dalį užima Pavilnių regioninis parkas. Tai mažiausias regioninis parkas Lietuvoje. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

Idėjos pavilnio rajono vystymui

1. Gatvių tvarkymas

Dalis Pavilnio teritorijos jau turi miesto kanalizacijos ir vandentiekio tinklus. Komunikacijos pakankamai neblogai išvystytos, taigi paskutinė kliūtis tvarkingoms, asfaltuotoms gatvėms panaikinta. Asfalto trūkumas didesnio apkrovimo gatvėse rimta problema, nes vasara keliai labai dulka, visur tvyro nuolatinis smogas. Vos palijus kelyje išsimuša didelės duobės, kurios pašalus sustingsta iki vėlyvo pavasario.

2. Bendruomenės namų tvarkymas

Pavilnio bendruomenė dar prieš 10 metų turėjo šiokius tokius bendruomenės namus. Vėliau jie paskelbti avarinės būklės, taigi veiklos viduje apleistos. Šiuo metu pastatas tvarkomas gyventojų pastangomis, kieme vis dar vyksta įvairūs renginiai, susirinkimai ir užsiėmimai. Lėšos pastato remontui vienas iš pirmųjų Pavilnio bendruomenės uždavinių. 

3. Dviračių takai

Pavilnyje įsikūrė nemažai jaunų šeimų, taigi dviratis tapo populiari transporto ir laisvalaikio priemonė. Deja dviračių takų tinklas labai neišvystytas. Pačiame rajone dviračiu galima gana saugiai važinėti ramiomis gatvelėmis, tačiau susisiekti su Centru ir Naująja Vilnia ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga. Į Centrą vedantis Juodasis kelias ir Ribiškių Didžioji gatvė siaura ir labai judri trasa, turinti stebėtinai siaurą šaligatvį. Tokia kelio būklė pavojinga pėstiesiems ir dviratininkams. Panaši situacija Džiaugsmo gatvėje. Būtent ši gatvė pasižymi vaizdingu maršrutu jungianti Aukštutinį Pavilnį su Naująja Vilnia. Deja čia verkiant reikia gatvės apšvietimo ir atskiro dviračių tako. Šiuo metu dviratininkai važiuoja automobiliams skirtoje juostoje visiškoje tamsoje.

4. Viešos erdvės

Pavilnys – aptvertų individualių namų, sklypų ir sodų virtinė. Rajone yra kelios mokyklos su tvarkomais sodais, bažnyčia, tačiau viskas saugiai „aptverta“. Visiškai nėra viešų erdvių pasivaikščioti, pailsėti ar pasportuoti. Šiai bėdai spręsti tiktų aptvarkytas pasivaikščiojimo takas šalia esančiame Pavilnių regioniniame parke ar įrengtas bendruomenės namų kiemas.